prikelti

prikelti
prikélti, prìkelia, prikė́lė tr. 1. arčiau pastatyti, padėti, pririšti: Prikelk prie stalo uslaną Lp. | Toli yra, nepasieka – prikelk arčiau [karvę prie dobilų] Krtn. 2. daug pridėti, prigabenti, iškelti: Gandrines kaulų prikela, kad kaimynuo gandrai nestovėtų Šts. Buvo šventė, pilnas miestas buvo vėliavų prikeltas Skr. Gali da čia daug prikélt žmonių Ėr. 3. prigabenti valtimi: Po Seredžiumi daugiau prikėlė (privežė valtimi), kai nukėlė Skr. 4. pridėti, padidinti: Valsčius prikėlė kapus, padidino, kad užtektų kur laidoties Dr. Priarsi vagelę – prie aruodo prikelsi lentelę PPr49. 5. pastatyti (parvirtusį, gulėjusį, sėdėjusį): Parpuolusį, silpnesnį už save prikels, o ne pastums P.Cvir. Tada visi nusigando, parvirtusį nuo žemės prikėlė BsPIII21. Liuob kriokins, bliūdins jaunąją, kol iš stalo prikels Dr. | refl. tr.: Rado savo arklį, prisikėlė ir parjo[jo], laimingai in savo tėvo dvarą BsPIII174. 6. surinkti, pakelti (nuo žemės atsiklojėjusius linus): Linai atsiklojėjo, laikas prikélt Skr. Ir prikėliau žalią liną JD251. Linus pakloja, tada prikelia, į pundus riša Zp. 7. SD21 pribudinti, prižadinti (iš miego): Eik, prikélk tą miegalių Vvr. Negal prikėlti kaip lokio iš laužo Sim. Močiutė mano, širdelė mano, prikelk anksti rytelį, gaideliams negiedojus JV278. Kas mudu anksti prikels? JV638. | refl. tr.: Boba nusgandus priskėlė ir senį, bet ir tas nieko negalėjo padaryt BsPII195.refl. atsikelti (miegojus): Ponas girdžia, prisìkelia ir prašo (ps.) Brž. 8. atgaivinti (iš numirusių): Iš numirusių neprikelsi LTR(Rs). Ką mačys verksmas, vis tiek jau nebeprikelsi Skdt. Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų Mair. Prikeliu iš numirusių R34. Einį kone iš numirusių prikėlė I.Simon. Jį ižg numirusių prikėlė DP200. Sūnų mano prikėliau iž numirusių SPII125. | Šis miestas beveik iš griuvėsių prikeltas (atstatytas) . Žemę, priešo išdegintą, žemę ištryptą atkovojom ir prikėlėm gyventi . Ir šilima užlies laukus, prikels žolelę lepią K.Kors. | refl. intr., tr.: Eisiu eisiu į kalnelį, prisikelsiu motinėlę DvD381. Kurtiniai girdi, numirę prisikeliasi NTLuk7,22. Priekėliausi ir dabar su tavimi esmi 251-252. Tėvynė prisikėlus dainom skambės iš naujo S.Nėr. 9. prk. daryti, kad kas atsirastų; sukelti: Netrūnyk, ligą prikelsi J. Meisa nesveikų gyvolių prikela visokias ligas IM1878,21. Ka pradedi galvoti, mintis mintį prìkela KlvrŽ. Kalba prikela kalbą Šts. Roda rodą prìkela (bekalbant atsiranda daugiau temų) Krtn. Vaizduotė prikėlė jam įspūdžius . Meilę širdyje prikelti KII28. Barnį tarp brolių prikel CII570. Prikel debesis dangaus, teikdams žemei lytaus 241. | Tur jo brolis tą moteriškę paimti ir savo broliui vaikų prikelti NTLuk20,28. | refl. tr.: Anądien pavaikščiojo po lauką ir vėl prisikė́lė ligą (atkrito, iš naujo susirgo) . Vaikeli tu mano, tu ligą begulėdamas prisikélsi Skr. Pykau ir keikiau, net ligą sau prisikėliau Mrj. 10. refl. prikilti, prisipildyti pučiantis, kylant: Maža muštukė, greit prisikė́lė smetonos (mušant sviestą) Ėr. \ kelti; antkelti; apkelti; atkelti; įkelti; iškelti; nukelti; pakelti; parkelti; perkelti; prakelti; prikelti; sukelti; užkelti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • prikelti — prikélti vksm. Prikėlė pargriùvusį vai̇̃ką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • alda — 2 aldà scom. (4) žmogus, kuris mėgsta rėkauti, triukšmadarys: Al̃dą pasikviesk į namus, kad nori visus prikelti Brs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkelti — antkelti, añtkelia, antkėlė (ančkelti Kv, Rt, K.Būg) (ž.) tr. 1. dėti ką ant ko, užkelti: Antkelk ant vežimo tą vaiką Slnt. Antkėlė ant nugaros maišą Krtn. [Lapė] liepė liūtui gultis, o žmogui antkelti tą medį ant viršaus S.Dauk. | refl. tr.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkelti — apkelti, àpkelia (apìkelia), apkėlė tr. 1. apdėti kuo: Stalas apkeltas gėrybėm Antš. 2. aplenkti, anksčiau už ką atsikeliant iš miego: Visus apkėliau Alk. Kelk kelk, jau tave jis apkėlė: jis valgo, o tu guli Plv. Šiandien tu mane apkėlei, ryt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvilkti — 1 apvil̃kti, àpvelka (apvel̃ka), o K, Rtr, NdŽ, KŽ; Q29, SD1101,110,137, SD305, S.Dauk, Sut, M, LL196 1. intr. velkant paviršiumi aptempti aplink ką: Tuo šniūreliu apvilkti apie trobas ar kitą kokį daiktą ir patį šniūrelį įkasti ten pat į žemę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgydyti — caus. 1 atgyti. 1. atgaivinti, sustiprinti: Atgydyk sergantį J. Buvau pas gydytoją, sakė atgydysiu, bet neatgydė Bd. Kad suspėję, tai gal būt ir atgydę Sld. | Bul bas tai dar atgydys lietus Lp. Jaunus medžius gal dar atgydyti, apdedant juos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkelti — atkelti, àtkelia, atkėlė tr. 1. įstengti ką pakelti iš vietos: Led atkėliau sunkų kūjį J. Gaidys sunkus, negaliu atkelt Ėr. Gal tu, brol, arklio jėgas turi? Jaunam neatkelti iš vietos tokios naštos!.. V.Krėv. Jeigu tekinio neàtkeli, tai sunkus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrėkti — 1 atrė̃kti, ia (àtrėkia), àtrėkė 1. intr. Š rėkiant ateiti: Par visus kambarius àtrėkė, atidainavo [girtas] Ėr. Atskamba, atrė̃kia [vestuvės] Ėr. 2. intr. sudainuoti: Vakar àtrėkėm neblogai Lnkv. 3. intr. atkalbėti: Àtrėkė, atgynė – taip ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atverkti — atver̃kti, ia (àtverkia), àtverkė BŽ46, NdŽ; N, M 1. žr. apverkti 1: Vieno dar neàtverkėm, o jau kitą laidojam Al. 2. intr. iki valios, pakankamai verkti, prisiverkti: Ak tu mano, kiek aš àtverkiau! Ps. Reik kožną dienelę atver̃kt Arm.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”